---
Mano požiūris į atsinaujinančius energijos šaltinius
2010 04 30
Paskutiniu metu esu dažnai kaltinamas tuo, kad atstovauju dujininkus, šilumininkus, rusus ar didžiąją energetiką. Šį įrašą norėčiau skirti savo pozicijos atsinaujinančių energijos išteklių atžvilgiu išdėstymui:
1. Aš dažniausiai aš atstovauju tik pats save (ir kitus vartotojus). Kartais orientuojuosi į tai, „kaip Lietuviai būtų geriau“ ir neturiu jokių sąsajų nei su šilumos nei su elektros gamintojais/tiekėjais, resursų importuotojais ir t.t.
2. Niekur nedingsi – atsinaujinančius energijos šaltinius naudoti reikia (energetinis saugumas, tvari plėtra, priklausomybė nuo importo, vietinė rinka, dosnūs politikų įsipareigojimai ES ir t.t.). Vienintelis klausimas kuriuos ir kiek. Nepritariau ir nepritarsiu „pionieriškom“ idėjom be saiko skatinti visus iš eilės atsinaujinančius energijos išteklius: remti/skatinti reikia tik atsižvelgiant į gaunamą naudą ir tik tiek, kad įvykdytume įsipareigojimus.
3. Pats savaime atsinaujinančių išteklių naudojimas yra teigiamas reiškinys, ypač kai tuo pačiu tvarkoma aplinka (ar surenkamos „šiukšlės“), bet atsinaujinančių išteklius naudojimas negali tapti savitiksliu reiškiniu, kuomet siekiama kuo daugiau ir kuo greičiau, bet nesirūpinama pasekmėmis. Atsinaujinančių energijos išteklių integracija turėtų būti bendros energetikos strategijos dalis.
4. Su retomis išimtimis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas didina elektros/šilumos/kuro kainas (viena iš retų išimčių – biomasė) ir tai man nepatinka.
5. Mano nuomonę paramą reikia organizuoti remiantis rinkos principais (pvz. sertifikatais, kvotom ar pan.), o ne pasenusia komandine sistema, kur tarifas tvirtinamas valdžios struktūrų, o jo dydis be kitų veiksnių priklauso nuo juos tvirtinančių valdininkų „geranoriškumo“.
6. Atsinaujinančių energijos išteklių nepamatuotas rėmimas skurdina Lietuvos žmones (ir mane) bei kenkia pramonės konkurencingumui.
7. Aš nesu prieš atsinaujinančius energijos išteklius ir jų naudojimą, bet man labai nepatinka kaip šiuo metu jie yra remiami Lietuvoje.
P.S. aš suprantu, kad norint vystyti atsinaujinančius energijos juos reikia vienaip ar kitaip paremti, bet parama turėtų priklausyti nuo šių išteklių teikiamos naudos, o ne remiantis vystytųjų pageidavimais. Remti visų pirma reikia tas kuro rūšis, kurios yra ekonomiškai patraukliausias, ar sprendžia kitas, papildomas, problemas (tokias kaip miškų valymas ar pan.).
P.P.S. nesuprantu ir nepalaikau žmonių, kurie reklamuodami atsinaujinančius energijos šaltinius kalbą apie jų ekonomiškumą ir naudą remdamiesi esamomis ar būsimomis paramos schemomis (pvz. kaip pramoninkų atstovai gyrėsi kad jie įrodys saulės elektros ekonominį patrauklumą Lietuvoje). Tai elementarus pinigų perpumpavimas iš vienos kišenės į kitą ir su ekonomiškumu neturintis nieko bendro. Visada galima padaryti „auksinį“ verslą jei užsitikrini savo gaminamos produkcijos privalomą supirkimą už fiksuotas, iš anksto žinomas kainas, bet ar tokią veiklą galima vadinti verslu nesu tikras.
Panaudojimo galimybes Lietuvoje
Biomasė – bene ekonomiškai patraukliausia atsinaujinančios energijos forma, kuri Lietuvoje vis dar išnaudojama nepilnai. Kertant miškus paliekama (supuvimui ar sudeginimui) nemaža dalis medienos (šakos, kelmai ir pan.), kuri galėtų būti panaudojama energetikoje. Taip pat šiuo metu beveik neišnaudojamas šiaudų ir grudų energetinis potencialas. Tiesa, norint įsisavinti miško atliekas, reikia gerokai aukštesnių malkinės medienos kainų (nes dabar tai neapsimoka).Į energetinių augalų plantacijas žiūrių gan skeptiškai (jiems reikia arba geros žemės arba daug trašų). Beje, pamenu kai prieš kelis metus vienas švedas pakraupo, kai pas mus pamatė, kad į „čipsus“ keliauja normalūs rąstai o ne atliekos.
Biodujos – Mano nuomone kiekviena vandenvalos įmonė, sąvartynas ar didesnė ferma privalo turėti biodujų gamybos įrenginius. Ir nebūtinai dėl to, kad tai ekonomiškai patrauklus energijos gamybos būdas (pinigine prasme ne visada tai apsimoka), bet kaip priemonė surinkti metaną ir kitą brudą, kuris yra išskiriamas.
Šilumos siurbliai – „poniška“ technologija, reikalaujanti didelių investicijų. Lietuvoj populiariausi šilumos siurbliai žemė-vanduo, bet naudojami ir kiti (pvz. oras-oras kondicionieriuose). Tai „pagerintas“ šildymasis elektra (gaunant iki 500% naudingo veiksmo koeficientą). Mano nelabai skaičiais paremta nuomone, ne pats geriausias variantas tiek ekologiškumo tiek ekonomijos prasme (išskyrus nebent tuos atvejus, kuomet reikia žiemą šildyti, o vasara vėsinti patalpas).
Vėjas – Labai kontraversiška technologija. Kai prieš maždaug 10 metų apie vėjo elektrines kalbėjau su keliais danais, tai juos palaikiau Donkichotais. Dabar mano požiūris kiek nuosaikesnis. Remiantis pačių vėjininkų asociacijų pateiktais duomenimis, vėjo elektrinės (net nevertinant rezervavimo ir kitų problemų) Lietuvoje yra ekonomiškai nepatrauklios. Didieji vėjo elektrinių parkai šaliai kainuoja pastebimai daugiau, nei jie teikia naudos. Kita vertus, man labai bendruomenių ar privačių žmonių iniciatyvos statytis vėjo jėgaines savo reikmėms (puikus Smalininkų bendruomenės pavyzdys ). Aš pats vis pasvarstau galimybę savo kieme pasistatyti nediduką vertikalios ašies agregatą.
Vanduo – Lietuvoje jau užtvenkta pakankamai upių, o ir pats lygumų kraštas nėra palankus hidro elektrinėms. Galbūt galima žaisti su plaukiojančiomis elektrinėmis, bet jų galia, lyginant su Lietuvos poreikiais yra nykstamai maža.
Saulė – Saulę reikėtų išskirti į dvi dedamąsias. Pirmoji saulės energijos panaudojimas elektrai gaminti, mano nuomone, yra absurdas ir bereikalingas pinigų mėtymas (ar persiskirstymas). Antroji – saulės kolektoriai (skirti šiltam vandeniui ruošti), mano nuomone Lietuvoje galėtų tapti patrauklia alternatyva nuosavų namų gyventojams padedanti šiltuoju metu laiku apsirūpinti karštu vandeniu. Kiek pats bandžiau skaičiuoti savo namukui ši alternatyva ekonomiškai nėra labai patraukli, bet atotrūkis nėra didelis.
Aš neteigiu, kad viskas, ką čia parašiau yra tiesa. Galbūt padėliojus skaičiukus ar panagrinėjus konkrečius projektus, mano nuomonė kai kuriais atvejais gali pasikeisti, nes labai daug kas priklauso nuo smulkmenų, kurias apibendrinti yra sunku.
P.S. čia pateikti mano asmeniniai samprotavimai, kurie ne visada pagrįsti konkrečiais skaičiavimais.
Dali.us
Platina
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga
|
