---
Viešas paklausimas-prašymas:Dėl vartotojų karšto vandens tiekimo būdo ,,be tarpininkų” teisėtumo, pasirinkimo teisės realizavimo ir viešo intereso gynimo
2010 04 12
Lietuvos Respublikos Prezidentei D.Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui Č.Lapinskui
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui G.Kryževičiui
Lietuvos Respublikos Energetikos ministrui A.Sekmokui
Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komitetui
Valstybinei Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkei D.Korsakatei
Lietuvos Respublikos Geriamo vandens tiekėjų asociacijai
Lietuvos Respublikos Savivaldybių asociacijai
Lietuvos Respublikos Būsto priežiūros asociacijai
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Viešas paklausimas-prašymas
Dėl vartotojų karšto vandens tiekimo būdo ,,be tarpininkų” teisėtumo, pasirinkimo teisės realizavimo ir viešo intereso gynimo
2010 04 12
Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos nuomonę yra ta,kad viešas interesas reikalauja aukščiausios Valstybės valdžios išsikišimo, kada ji turi pakankamai duomenų ar yra įsitikinusi,kad gali būti pažeisti Valstybės piliečių interesai.Tokio įsikišimo formos ir būdai gali būti labai įvairūs- nuomonės pareiškimas, tyrimo dėl skundo ar viešų pareiškimų pradėjimas, administracinių baudų skyrimas ar kitų administracinių procesų vykdymas, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro inicijuojami viešo intereso gynimo veiksmai, teisės aktų viešas išaiškinimas ar jų keitimas, Teismų suformuotos praktikos išaiškinimas ir paviešinimas ar Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normų taikymo išaiškinimas, atsižvelgiant į tai,kad LR CK normos turi aukštesnę galią(tam tikrais atvejais) už įstatymų galią ir pan.
Šiandiena kreipiamės į Valstybinės valdžios institucijas ir visuomenines organizacijas dėl problemų,kurios mūsų manymu reikalauja, pareiškime išvardintų institucijų, dėmesio ir veiksmų ar bent nuomonės,kad būtų apgintas energijos vartotojų viešas interesas.Kreipdamiesi į pareiškime išvardintas institucijas, negalime nepastebėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados: ,,Vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo (kilusio iš vartojimo sutarties) specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese.“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008.)
Dėl valstybinės problemos,kilusios dėl galimai netinkamo energijos tiekimo reglamentavimo,nesąžiningos monopolijų veiklos
Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio(Pagrindinės šio įstatymo sąvokos) 2 dalis (Apsirūpinimo karštu vandeniu būdas) nustato – ,,centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo, arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros.“
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga prašo, aukščiau išvardintų institucijų, viešai pareikšti nuomonę, imtis kitų teisinių veiksmų ar priemonių,atsakyti į klausimus dėl karšto tiekimo būdo,kuris Šilumos ūkio įstatyme nusakomas taip ,, šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo“.
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga pastebi,kad
- taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą,karštas vanduo yra ruošiamas ne bute, bet šilumos mazge,tačiau reikalaujama atskirai pirkti šilumą ir geriamą vandenį bute, tarytum karštas vanduo būtų ruošiamas buitinio vartotojo bute,gaunat ten atskirai šilumą ir geriamą vandenį .
- šį būdą, šilumos tiekėjai,pradėjo taikyti(nesant teisinio šio būdo reglamentavimo) ,norėdami išvengti geriamo vandens nuostolių , atsirandančių ruošiant karštą vandenį bei bandydami išvengti apskaitos prietaisų sutvarkymo daugiabučiuose namuose.
- Geriamo vandens vandens nuostoliai, ruošiant karštą vandenį, dėl nesutvarkytos apskaitos per metus siekė apie 3 mil. kubų.Tai reiškia,kad per metus virš 150 milijonų litų mokesčių už šilumą,atsiradusių dėl neteisingos apskaitos, buvo ,,permetamos“ sąžiningiems vartotojams, ,,gyvatuko“ mokesčio pagalba.
- šis būdas buvo įteisintas po to,kai Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas ,savo sprendimais, suformulavo praktiką,kurioje nustatė: energija(karštas vanduo tame tarpe) daugiabučiame name tiekiamas iki buto, nesant karšto vandens tiekėjo jo tampa šilumos tiekėjas, nuostoliai atsiradusius dėl įvadinio(karštam vandeniui ruošti) skaitiklio parodymų ir butų skaitiklių parodymų sumos skirtumo,priskiriami šilumos tiekėjui,apskaitos priemonės yra energijos tiekėjo nuosavybė, energijos tiekimas yra grindžiamas viešosiomis sutartimis t.y. kiekvienas norintis gali prisijungti prie energijos tiekimo.
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga konstatuoja,kad
-Energijos tiekimo teisinis reglamentavimas nustatytas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.380-6.391 straipsnių normose.Karšto vandens tiekėjas turi būti vienas, nes bute iš krano bėga karštas vanduo, bet ne atskirai šiluma ir karštas vanduo.
-. Paslaugos pirkimo –pardavimo santykius reguliuoja Sutarčių Teisė: LR CK.6.161str., 6.157str, 6.383str. ir kt.
- Mokesčius už karštą vandenį (energiją) vartotojas privalo sumokėti energijos tiekėjui pagal skaitiklių parodymus(LR CK 6.385, 6.388 str. ).
-Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui,Lietuvos Vartotojų teisių apsaugos įstatymui, įstatymas yra vientisas dokumentas, todėl visos teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visumą, negalima aiškinti atskirai ir skirtingai to pačio teisės akto teisės skirtingų normų, jas priešpastatyti vienai kitai ir pan.
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga klausia ir prašo pareikšti nuomonę,imtis veiksmų institucijų kompetencijos ribose, ar išsamiai ir viešai atsakyti:
1.Kas ,taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą, yra karšto vandens tiekėjas(asmuo) ,kuris atitiktų Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 10 dalį-Karšto vandens tiekėjas – asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis? Kas,taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą , yra vartotojas-buitinis vartotojas ar pastato savininkas?
2.Kur,taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą , yra karšto vandens pristatymo ir pardavimo vieta, kuri atitiktų Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 11 punktą Karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams? Jeigu vartotojas yra buitinis vartotojas(butas),tai kur jis perka šilumos energiją(iki buto ji nepatenka) ir geriamą vandenį,reikalingą pašildyti(vanduo bute patenka jau pašildytas, bet ne geriamas vanduo)?
3.Kas,taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą , yra atsakingas už nepaskirstytą karšto vandens kiekį (Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 18 punktas: ,,viršijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos“) ir kaip karšto vandens buitiniai vartotojai, ,taikant minėtą karšto vandenes paruošimo būdą , realizuos Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytą vartotojų apsaugos priemonę: ,,Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name.“? Kas,taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą , yra karšto vandens tiekėjas, atsakingas už karšto vandens apskaitos prietaisus ir galimas šilumos energijos netektys dėl jų nesutvarkymo?
4.Kas,taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą, įrengia karšto vandens apskaitos prietaisus(Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis: ,,Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus). Ar taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą yra taikomas Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatytas mokestis -,,Savivaldybės taryba pagal Komisijos patvirtintą metodiką nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį“. Jei netaikomas : kas prižiūri, eksploatuoja, atlieka patikrą ar keičia apskaitos prietaisus? Kam ,taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą, priklauso karšto vandens apskaitos prietaisai?
5.Kur, taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą, Geriamo vandens tiekėjai ir Šilumos energijos tiekėjai į kainas ,,įdės“ sąnaudas už abonentinių tarnybų darbą( sąskaitų paruošimą, duomenų surinkimą , informacijos vartotojams pateikimą ir t.t): į šilumos tiekimo ir geriamo vandens tiekimo kainas ar šios sąnaudos atsispindės kaip karšto vandens pardavimo mokesčiai, nurodyti šilumos tiekėjų ir geriamo vandens tiekėjų pateiktose sąskaitose? Ar nekyla pavojus dėl kryžminio subsidijavimo tarp vartotojų pasirinkusių skirtingus karšto vandens tiekimo būdus-ar vartotojai ,kurie ,taiko minėtą karšto vandens paruošimo būdą, nebus subsidijuojami kitų vartotojų,pasirinkusių kitus karšto vandens tiekimo būdus ar karšto vandens tiekėją t.y. dalį sąnaudų ,reikalingų,taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą, perkeliant į šilumos energijos ir (ar) geriamo vandens kainas ?
6.Kas, taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą, bei jį realizavus Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 dalyje numatytų būdu(,,Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą“) yra vartotojai: daugiabučio namo savininkai(bendrija,kitas administratorius) ar daugiabučio namo buto savininkas?Ar daugiabučio namo karšto vandens buitiniam vartotojui (buto savininkui) gali būtu privalomas kitų asmenų(vartotojų) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka parinktas karšto vandens tiekimo būdas? Ar, vartotojas nesutinkantis su jam parinktu karšto vandens būdu, gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso garantuota teisę dėl viešosios sutarties pasirašymo?Kaip vartotojas šią savo teisę(pasirašyti viešą energijos tiekimo sutartį) gali realizuoti, taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą ?
7.Kas, taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą, buitiniam vartotojui(buto savininkui) garantuoja Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatyme(15 straipsnis) numatytą teisę,kad ,,Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje.“ Kas ,taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą , yra karšto vandens tiekėjas su kuriuo vartotojas pasirašo sutartį?
8.Į ką privalo kreiptis buitinis vartotojas(buto savininkas), taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą, norėdamas pasirašyti ar nutraukti sutartį: pastato savininkus(jie priėmė sprendimą dėl karšto vandens ruošimo būdo), šilumos energijos tiekėją, geriamo vandens tiekėją?Kaip bus sprendžiama situacija: kada sutartis dėl karšto vandens tiekimo su vienu iš tiekėjų(šilumos energijos ar geriamo vandens tiekėju) bus pasirašyta ar nutraukta,o su kitu ne?
9.Kokios šalys , taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą, siekiant užtikrinti karšto vandens tiekimo kokybę, pasirašo sutartį numatytą Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo15 straipsnio 4 dalyje(,, Karšto vandens temperatūra, slėgis ir higienos rodikliai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šilumos, karšto vandens tiekėjų ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo tarpusavio santykiai, kompetencija, teisės ir pareigos karšto vandens tiekimo srityje nustatomos energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“) ir Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje (,,Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, su karšto vandens tiekėju – karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį“)? Su kuo pastato karšto vandens sistemų prižiūrėtojas turi pasirašyti karšto vandens pristatymo sutartį-su šilumos energijos tiekėju, karšto vandens tiekėju ar pastato savininkais,pasirinkusiems tokį karšto vandens tiekimo būdą?Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato vartotojo teisę nepirkti, nemokėti ar atsisakyti nekokybiškos energijos tiekimo.Į ką , taikant minėtą karšto vandens paruošimo būdą kreiptis buitiniam vartotojui(buto savininkui) , esant nekokybiškam karšto vandens tiekimui?Kam buitinis vartotojas gali nemokėti už nekokybišką karštą vandenį: šilumos tiekėjui ir(ar) geriamo vandens tiekėjui, ir(ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojui? Kokia yra pastato savininkų(butų savininkų ), parinkusio tokį karšto vandens tiekimo būdą ,atsakomybė dėl nekokybiško karšto vandens, karšto vandens tiekimo kainų ir sunaudojamų kiekių?
10.Prašome Lietuvos Respublikos Aukščiausią teisminę valdžią pareikšti nuomonę: ar toks teisinis reguliavimas deri su Lietuvos Respublikos Konstitucija, ES teise,Lietuvos Respublikos Civiliniu Kodeksu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu,kitais teisės aktais ir vartotojų teisėmis bei jų apsauga?
Pažymime,kad šį pareiškimą-prašymą teikiame, būdami įsitikite,kad toks karšto vandens tiekimo būdas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiant protingumo, sąžiningumo, teisėtumo ir proporcingumo teisės principus, todėl atsakydami į mūsų klausimus prašome paneigti(ar patvirtinti) mūsų abejones, nes šios abejonės yra keliamos daugelio Lietuvos karšto vandens buitinių vartotojų.
Visų ,aukščiau išvardintų institucijų,prašome atsakyti į pareiškimą per įstatymuose numatytus terminus.
Pagarbiai
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga
Kęstutis Grinius
|
